2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Sąrašas

Šimtas metų vienatvės ir amžinybės. Bet šio internetinio kampo slaptažodį dar atmenu. Kilo noras užrašams, kurie liktų ilgiau, nei šimtai aplink prirašytų nuotraukų ant lapelių, kurių vėliau nerandu. Nebeturiu/nevedu užrašinės visus metus, vadinasi kasdienybė chaotiška, viskas išblaškyta ir dažnai pamirštama. Gal čia priminimas liks ilgiau. Sąrašas artimiausių reikalų:
- šios knygos paieškos
- bilietai į bet kokią kelionę iki metų galo, kad tik toliau nuo buto reikalų
- prancūzų literatūros ateljė pavyzdinis lankymas penktadieniais
- paskambinti seniems draugams
- sutvarkyti šeimos nuotraukas
- išvalyti kompą
- užsėti prieskoninių augalų
- padaryti ką nors gero ir gražaus mamai.

2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Pasirodo, nūdienomis leidžiamų pasakų knygų dar yra su tokiomis iliustracijomis! Kiek žiauru, bet labai gražu. Beveik kaip kokios sakmės iš knygos "Sužeistas vėjas" ir Gojos grafikos masterpysas.




2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Prisiminimai

 Pensijoje pageidaučiau bent vasaras leisti tokioje aplinkoje.

 Smagus dalykas potvyniai ir atoslūgiai.

 Paryžius šį kart kniso, vargino.
 Ignui nuolat akys raibo, nors tokių butikų ant kiekvieno kampo buvo.


Septynviečio busiko vairuotoja kažkodėl visad buvau aš. Kai esi mažas, drąsumo ir naglumotenka turėti penkis kart daugiau nei didesni.

      Tikrai dailūs senamiesčiai su kreivais viduramžių laikų buteliūkščiais.

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Rusiškas turtas

Moteris ne tik daili ir skoninga. Pastaroji savybė ne itin paplitusi tarp rusių, bet Ulyana Sergeenko yra absoliuti išimtis. Puošiasi nacionalinius kultūrinius Rusijos atributus atkartojančiomis detalėmis, grąžino į madą  davatkų skareles, jų raštus ir retai rengiasi brangių dizainerių rūbais.
Kad taip stropiai ir gudriai panaudojus lietuvių nacionalinių kostiumų lobius...
Už visus Ulyanos talentus įdomiausia jos gyvenimo istorija ir jaunystės praeitis; dar neilga, bet jau verta knygos.


2012 m. liepos 10 d., antradienis

atostogos

Tai išties metas ypatingas. Ir kaip niekad anksčiau gyvenime, laukiau baisulingai liepos pradžios, starto, kai bus galima pamiršt kontorinę kasdieną.  Šiandien, po savaitės, grįžusi į vasariškai dulkėtą ir didelį miestą V supratau, kad reikia dar gamtos, ištrūkt, pabėgt ir nutolinti visa, kas tik įmanoma žemiško nutolinti. Nežinau prie ko pulti, ko užuosti, kaip spėti ir imtis visko, ko taip norėjosi imtis jau bemaž metus, bet vis nebuvo laiko. Kaip išuostinėti vasarą sostinėje? Neįmanoma!
 Gyventi tuo, kas išties įdomiau, prasmingiau ir teikia pasitenkinimą, nuo kurio lengva išlepti ir sunku atsistoti ant žemės. Bet realybę visuomet galima biškutį atidėti. Ypač nenaudojant šiuolaikinių prietaisų, būnant arčiau žolės ir kitų vasariškai ryškių dalykų. Būnant arčiau savęs ir savaip brangių.

2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

2012 m. balandžio 27 d., penktadienis

Vintažinė kaunietė

Aptikau įdomios kaunietės istoriją. Niekada nebuvau girdėjus apie ekscentriškas lietuves, panašias į Izadorą Duncan ar kitas to meto ne iš kelmo spirtas europietes.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė - baleto artistė, pedagogė, dailininkė ir superinė madistė.



2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis

Logiška

Dujų kameroje futbolą žaidžia žydai ir juočkiai. Kas laimi?
- Žydai, nes žaidžia namuose.

Šeštadienio bunkeris

Pripasakojau politiškai nekorektiškų anekdotų kolegoms, ir štai kur po to teko leisti šeštadienį.
Įspūdis įdomus, o labiausiai patiko šuo-aktorius ir sardelės su degtine pietums.



That's my movie

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Paieškose - duonos receptas

Pastebėjau, kad man visai sekasi atrasti visokius virtuvės atradimus ir savo patarimais užkrėsti žmones šio bei to paskanauti ar kažkur apsilankyti. Žinia, dabar jau yra užtektinai "patarėjų" internete, kurie viską žino, viską iš eilės valgo, bando, vertina ir turi savo nuomonę. Bet svarbiausia, atvirus ir nuoširdus žavėjimasis, pojūtis- tavo paties įsitikinimas, kad kažkas gali nustebinti. O kai mane nustebina, tai aš būnu gatava tuo įtikinti visą aplinkinį pasaulį. Nes moku nuoširdžiai ir naiviai tuo džiaugtis, žavėtis.

Šios dienos mano atradimas - duonelė prie sriubos vienoje iš Vilniaus kavinių. Taip, ne koks nors mokslinis, stebinantis faktas, citata gudraus žmogaus ar nuveiktas žygdarbis. Atradimas - duona. Man rodos tokios nesu valgiusi niekada ir niekur. O kas keisčiausia, daugiau ten niekas burnoje nepatiko, išskyrus Ją.

Briusly, mėgstamas Vilniaus dabitų ir hipsterių kabokėlis, niekada manęs nežavėjo. Dienos pietūs čia-visai man neįspūdingi, kaip bandė įrodyti pažįstami. Maistas iš meniu-kiek brangokas. Bet šiandien prie sriubos valgyta bandelė-kažkas iš virtuvinio rojaus pasaulio. Gaila, kad nežinojau to iš pradžių, būčiau užsisakiusi dvi sriubas, kad tik tos bandelės gauti dar. Su niekuo nepalyginama, švelnaus skonio ir minkštumo, nei tai saldi, nei duoniška, lengva, mielinė, šviesi šviesi, daili. Dabar mano didysis klausimas- kaip sužinoti jos receptą ir pasigaminti namų sąlygomis? Ar šiai virtuvei vadovaujantis virtuvės mitų griovėjas išduotų paslaptį? Ar galima eiti ir tiesiai paklausti? O gal galima desėtką tiesiog nusipirkti?
Sekantį kartą užsukiu dar. Ir tik dėl jos.Ir nieko čia frykiško, manau.

Panašiai jau man nutiko ir su bulvytėmis Marso kaboke Trakų g. Tokių dar man rodos nesu valgiusi. Dieviško skonio ir vertos cholesterolinio grieko. Patiekamos su skaniais padažais, naminiais ar kokiais..Dėl jų užsisėdėjau ir praleidau baleto pamoką. Po to visiems iš eilės gyriau, pasakojau, kad net seilės rinkosi.
Dabar beliko nusivesti dar porą žmonių ir pasižiūrėti, ar čia tik man vienai tokie stebuklingi atradimai tenka.
Jei taip, galėsiu netrukus pradėti rinkti pinigus už šių vietų reklamą.

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Apie maistinį gėrį

Naujas atradimas skaitiniams ir bandiniams su gražiu pasakos pavadinimu.

Net įkvėpė keisti šeštadieninių pusryšių meniu namie.

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Skaitalas


Dar tik vasario 8, bet kai kas jau gyvena pavasariu ir tik mes negalvojam arba neplanuojam pusei metų į priekį. Kažkaip nelabai man išeina daug planuoti ar viską įgyvendinti, bet prisisvajot ir tikėt svarbiausia. Ir kada nors bus! O štai Lana, matyt, irgi svajojo svajojo, ir atėjo josios metas. Paskaitysim apie tai, kaip jei pavyko.Dar būtų įdomu sužinoti jos manikiūro pasirinkimo istoriją.

2012 m. sausio 20 d., penktadienis

Suaugimas

Kaip dauguma dirbančių žmonių, aš savaitgalius gana atidžiai planuoju. Žinia, laikas šiandien-baisiai prabangus dalykas, o kai seniau tėvai sakydavo, "džiaukis, kol mokaisi, o  nedirbi",  nesuprasdavau, ko čia jiems to laiko trūksta amžinai, stebėdavausi, kaip galima užmigti žiūrint gerą filmą ar visai nerasti laiko knygai, užmiršti/maišyti jaunų giminaičių vardus ir tt.

Nuo to laiko praėjo max. 8 metai ir aš jau kurį laiką suprantu, ką jie norėjo pasakyti. Arba, kad klasikinė muzika yra labai graži. Arba kad galima įveikti Dostojevskį, o senukai man niekad dar neatrodė tokie mieli.Arba kad verta pradėti galvoti, iš ko gyvensi pensijoje, kiek kainuoja sutvarkyti mašiną autoservise (žiauru!!!), lipant laiptais padūsti ir žiūri, kad lankstumas ženkliai sumažo. Štai ir visai kokios sodybos užmiesty norėčiau, kur galėčiau auginti morkas ir braškes su bazilikais, o jei po kiemą, nu gerai, vaikai dar nelakstytų, tai bent jau koks draugas/-ė užsuktų palaistyti žolės ir pagulėti. Ir visai nė motais, ar jau pačekinau naują kaboką mieste, nes man labiau rūpi atsikelti ir nueiti į kokią parodą šeštadienį, 11 ryto.

Dar sugalvojau, kad visai nenoriu būti baisiai jaunatviška ir vaikiška, nes šiuolaikinis vaikiškumas man visiškai neimponuoja ir nėra čia ko užstrigti. Sms'kių, iPadų, picų, pigių ir nekokybiškų Berskos daiktų, J. Bieberio, žolės karta nuobodi, lėkšta ir net nežino, kiek šalių sudaro ES arba kas nutiko Lietuvoje sausio 13.  Nu, išskyrus gal vieną kitą iš tų, kurie dalyvauja laidoje "Tūkstantmečio vaikai". Geriausiu atveju tie iPadininkai kiek vėliau virsta į kiek geresnę versiją - blog'ininkus, hipsteriškos muzikos, modernaus meno ir fotografijos liaupsintojus dizaino studentus. Tie, kurie gerai išmanė kompus dar mokykloje, įkuria savo pigu.lt ar pan. įmones, bet giliai viduje lieka šiokiais tokiais frykais, mėgstančiais įdomius, bet labai brangius šiuolaikinių technologijų žaislus, kuriuos laikui bėgant kiek pakeičia atsiradusios panašiai frykiškos draugės-merginos.
Taigi, manau, kad kartais geriau būti ar atrodyti šiek tiek nuobodžia ir senamadiška. Aišku, kiti tai irgi pavadins frykiškumu. Bet tai, argi mes pirmiausia ne sau patiems norime patikti? Matyt to ir pakanka.

Taigi, mano savaitgalio planas - įsigyti šią knygą, aplankyti tėvus ir kiek biški padirbti, nes nespėju visko atlikti darbo metu. Nuobodoka, bet suaugėliška ir nieko čia nepadarysi.

2012 m. sausio 16 d., pirmadienis

Bestseleriai

Šį savaitgalį ėjau į kiną ir žiūrėjau filmą, kurio šiaip nesirinkčiau, jei man būtų leista parinkti repertuarą šeštadieniui. Bet gi kartais nereikia vaidinti išskirtinio skonio kinomanės ar šiaip pseudo snobės ir patraukti paskui draugės pasirinkimą peržiūrai. Tatai buvo juosta "Mergina su drakono tatuiruote" (JAV versija). Buvau gi girdėjusi apie šią švedų žurnalisto romanų trilogiją , t.y. knygas, dėl kurių nežinia kodėl visas pasaulis eina iš proto. Kaip nesupratau niekad H.Poterio fenomeno, tai ir čia daug nesigilinau, bet smalsumas kartais visai gerai, tad nuo šiol kiek daugiau žinosiu, kas yra naujo tipo ir rafinuotas kriminalinis detektyvas, Stieg Larsson, ištęsta istorija, išsilavinę, turtingi žudikai, kraupiai prievartaujamos moterys ir šiaip baisiai niūrus pasaulis kokio tais skandinavo galvoje. Filmas, kaip filmas: jis, reikia pripažinti, sudėtas gerai, bet mano dūšiai per sunkus, tamsus. Kine apšaukiau užsieniečius, kurie drįso žvengti balsu salėj, kai rodė kraupią egzekucinę sceną.
Tuo tarpu S.Larssono gyvenimas ir profesinė veikla išties buvo įdomūs, perskaičiau apie jo karjerą grįžusi, bet gi kitą kartą geriau pradėti nuo knygos, nes čia bus mažiau baisių vizualinių efektų ar pašonėje bežvygaujančių tipų.

2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Odos kvapas

Gaila, kad mano dabartinė rankinė dar nenutrinta, kad galėčiau atsidėti naujos pirkimui. Jau išsirinkau!



2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Pirmieji mainai

Ir gauk tu man knygą, kurios knygynuose seniai nebėra. Tuomet gelbsti mainai - prasmingas ir naudingas reikalas šių dienų vartotojiškoje visuomenėje. Aš atradau knygą, kurios labai ieškojau. Ir dar ne šiaip naujo leidimo, o 1963 m.! Tuomet ir viršeliai dailesni buvo, ir knygos nekainavo milijonų.