atostogos

Tai išties metas ypatingas. Ir kaip niekad anksčiau gyvenime, laukiau baisulingai liepos pradžios, starto, kai bus galima pamiršt kontorinę kasdieną.  Šiandien, po savaitės, grįžusi į vasariškai dulkėtą ir didelį miestą V supratau, kad reikia dar gamtos, ištrūkt, pabėgt ir nutolinti visa, kas tik įmanoma žemiško nutolinti. Nežinau prie ko pulti, ko užuosti, kaip spėti ir imtis visko, ko taip norėjosi imtis jau bemaž metus, bet vis nebuvo laiko. Kaip išuostinėti vasarą sostinėje? Neįmanoma!

 Gyventi tuo, kas išties įdomiau, prasmingiau ir teikia pasitenkinimą, nuo kurio lengva išlepti ir sunku atsistoti ant žemės. Bet realybę visuomet galima biškutį atidėti. Ypač nenaudojant šiuolaikinių prietaisų, būnant arčiau žolės ir kitų vasariškai ryškių dalykų. Būnant arčiau savęs ir savaip brangių.