Suaugimas

Kaip dauguma dirbančių žmonių, aš savaitgalius gana atidžiai planuoju. Žinia, laikas šiandien-baisiai prabangus dalykas, o kai seniau tėvai sakydavo, "džiaukis, kol mokaisi, o  nedirbi",  nesuprasdavau, ko čia jiems to laiko trūksta amžinai, stebėdavausi, kaip galima užmigti žiūrint gerą filmą ar visai nerasti laiko knygai, užmiršti/maišyti jaunų giminaičių vardus ir tt.

Nuo to laiko praėjo max. 8 metai ir aš jau kurį laiką suprantu, ką jie norėjo pasakyti. Arba, kad klasikinė muzika yra labai graži. Arba kad galima įveikti Dostojevskį, o senukai man niekad dar neatrodė tokie mieli.Arba kad verta pradėti galvoti, iš ko gyvensi pensijoje, kiek kainuoja sutvarkyti mašiną autoservise (žiauru!!!), lipant laiptais padūsti ir žiūri, kad lankstumas ženkliai sumažo. Štai ir visai kokios sodybos užmiesty norėčiau, kur galėčiau auginti morkas ir braškes su bazilikais, o jei po kiemą, nu gerai, vaikai dar nelakstytų, tai bent jau koks draugas/-ė užsuktų palaistyti žolės ir pagulėti. Ir visai nė motais, ar jau pačekinau naują kaboką mieste, nes man labiau rūpi atsikelti ir nueiti į kokią parodą šeštadienį, 11 ryto.

Dar sugalvojau, kad visai nenoriu būti baisiai jaunatviška ir vaikiška, nes šiuolaikinis vaikiškumas man visiškai neimponuoja ir nėra čia ko užstrigti. Sms'kių, iPadų, picų, pigių ir nekokybiškų Berskos daiktų, J. Bieberio, žolės karta nuobodi, lėkšta ir net nežino, kiek šalių sudaro ES arba kas nutiko Lietuvoje sausio 13.  Nu, išskyrus gal vieną kitą iš tų, kurie dalyvauja laidoje "Tūkstantmečio vaikai". Geriausiu atveju tie iPadininkai kiek vėliau virsta į kiek geresnę versiją - blog'ininkus, hipsteriškos muzikos, modernaus meno ir fotografijos liaupsintojus dizaino studentus. Tie, kurie gerai išmanė kompus dar mokykloje, įkuria savo pigu.lt ar pan. įmones, bet giliai viduje lieka šiokiais tokiais frykais, mėgstančiais įdomius, bet labai brangius šiuolaikinių technologijų žaislus, kuriuos laikui bėgant kiek pakeičia atsiradusios panašiai frykiškos draugės-merginos.
Taigi, manau, kad kartais geriau būti ar atrodyti šiek tiek nuobodžia ir senamadiška. Aišku, kiti tai irgi pavadins frykiškumu. Bet tai, argi mes pirmiausia ne sau patiems norime patikti? Matyt to ir pakanka.

Taigi, mano savaitgalio planas - įsigyti šią knygą, aplankyti tėvus ir kiek biški padirbti, nes nespėju visko atlikti darbo metu. Nuobodoka, bet suaugėliška ir nieko čia nepadarysi.