Šį savaitgalį ėjau į kiną ir žiūrėjau filmą, kurio šiaip nesirinkčiau, jei man būtų leista parinkti repertuarą šeštadieniui. Bet gi kartais nereikia vaidinti išskirtinio skonio kinomanės ar šiaip pseudo snobės ir patraukti paskui draugės pasirinkimą peržiūrai. Tatai buvo juosta "Mergina su drakono tatuiruote" (JAV versija). Buvau gi girdėjusi apie šią švedų žurnalisto romanų trilogiją , t.y. knygas, dėl kurių nežinia kodėl visas pasaulis eina iš proto. Kaip nesupratau niekad H.Poterio fenomeno, tai ir čia daug nesigilinau, bet smalsumas kartais visai gerai, tad nuo šiol kiek daugiau žinosiu, kas yra naujo tipo ir rafinuotas kriminalinis detektyvas, Stieg Larsson, ištęsta istorija, išsilavinę, turtingi žudikai, kraupiai prievartaujamos moterys ir šiaip baisiai niūrus pasaulis kokio tais skandinavo galvoje. Filmas, kaip filmas: jis, reikia pripažinti, sudėtas gerai, bet mano dūšiai per sunkus, tamsus. Kine apšaukiau užsieniečius, kurie drįso žvengti balsu salėj, kai rodė kraupią egzekucinę sceną.
Tuo tarpu S.Larssono gyvenimas ir profesinė veikla išties buvo įdomūs, perskaičiau apie jo karjerą grįžusi, bet gi kitą kartą geriau pradėti nuo knygos, nes čia bus mažiau baisių vizualinių efektų ar pašonėje bežvygaujančių tipų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą