Sąrašas

Šimtas metų vienatvės ir amžinybės. Bet šio internetinio kampo slaptažodį dar atmenu. Kilo noras užrašams, kurie liktų ilgiau, nei šimtai aplink prirašytų nuotraukų ant lapelių, kurių vėliau nerandu. Nebeturiu/nevedu užrašinės visus metus, vadinasi kasdienybė chaotiška, viskas išblaškyta ir dažnai pamirštama. Gal čia priminimas liks ilgiau. Sąrašas artimiausių reikalų:
- šios knygos paieškos

- bilietai į bet kokią kelionę iki metų galo, kad tik toliau nuo buto reikalų
- prancūzų literatūros ateljė pavyzdinis lankymas penktadieniais
- paskambinti seniems draugams
- sutvarkyti šeimos nuotraukas
- išvalyti kompą
- užsėti prieskoninių augalų
- padaryti ką nors gero ir gražaus mamai.

atostogos

Tai išties metas ypatingas. Ir kaip niekad anksčiau gyvenime, laukiau baisulingai liepos pradžios, starto, kai bus galima pamiršt kontorinę kasdieną.  Šiandien, po savaitės, grįžusi į vasariškai dulkėtą ir didelį miestą V supratau, kad reikia dar gamtos, ištrūkt, pabėgt ir nutolinti visa, kas tik įmanoma žemiško nutolinti. Nežinau prie ko pulti, ko užuosti, kaip spėti ir imtis visko, ko taip norėjosi imtis jau bemaž metus, bet vis nebuvo laiko. Kaip išuostinėti vasarą sostinėje? Neįmanoma!

 Gyventi tuo, kas išties įdomiau, prasmingiau ir teikia pasitenkinimą, nuo kurio lengva išlepti ir sunku atsistoti ant žemės. Bet realybę visuomet galima biškutį atidėti. Ypač nenaudojant šiuolaikinių prietaisų, būnant arčiau žolės ir kitų vasariškai ryškių dalykų. Būnant arčiau savęs ir savaip brangių.

'Did You Miss Me?' I really did!

Suaugimas

Kaip dauguma dirbančių žmonių, aš savaitgalius gana atidžiai planuoju. Žinia, laikas šiandien-baisiai prabangus dalykas, o kai seniau tėvai sakydavo, "džiaukis, kol mokaisi, o  nedirbi",  nesuprasdavau, ko čia jiems to laiko trūksta amžinai, stebėdavausi, kaip galima užmigti žiūrint gerą filmą ar visai nerasti laiko knygai, užmiršti/maišyti jaunų giminaičių vardus ir tt.

Nuo to laiko praėjo max. 8 metai ir aš jau kurį laiką suprantu, ką jie norėjo pasakyti. Arba, kad klasikinė muzika yra labai graži. Arba kad galima įveikti Dostojevskį, o senukai man niekad dar neatrodė tokie mieli.Arba kad verta pradėti galvoti, iš ko gyvensi pensijoje, kiek kainuoja sutvarkyti mašiną autoservise (žiauru!!!), lipant laiptais padūsti ir žiūri, kad lankstumas ženkliai sumažo. Štai ir visai kokios sodybos užmiesty norėčiau, kur galėčiau auginti morkas ir braškes su bazilikais, o jei po kiemą, nu gerai, vaikai dar nelakstytų, tai bent jau koks draugas/-ė užsuktų palaistyti žolės ir pagulėti. Ir visai nė motais, ar jau pačekinau naują kaboką mieste, nes man labiau rūpi atsikelti ir nueiti į kokią parodą šeštadienį, 11 ryto.

Dar sugalvojau, kad visai nenoriu būti baisiai jaunatviška ir vaikiška, nes šiuolaikinis vaikiškumas man visiškai neimponuoja ir nėra čia ko užstrigti. Sms'kių, iPadų, picų, pigių ir nekokybiškų Berskos daiktų, J. Bieberio, žolės karta nuobodi, lėkšta ir net nežino, kiek šalių sudaro ES arba kas nutiko Lietuvoje sausio 13.  Nu, išskyrus gal vieną kitą iš tų, kurie dalyvauja laidoje "Tūkstantmečio vaikai". Geriausiu atveju tie iPadininkai kiek vėliau virsta į kiek geresnę versiją - blog'ininkus, hipsteriškos muzikos, modernaus meno ir fotografijos liaupsintojus dizaino studentus. Tie, kurie gerai išmanė kompus dar mokykloje, įkuria savo pigu.lt ar pan. įmones, bet giliai viduje lieka šiokiais tokiais frykais, mėgstančiais įdomius, bet labai brangius šiuolaikinių technologijų žaislus, kuriuos laikui bėgant kiek pakeičia atsiradusios panašiai frykiškos draugės-merginos.
Taigi, manau, kad kartais geriau būti ar atrodyti šiek tiek nuobodžia ir senamadiška. Aišku, kiti tai irgi pavadins frykiškumu. Bet tai, argi mes pirmiausia ne sau patiems norime patikti? Matyt to ir pakanka.

Taigi, mano savaitgalio planas - įsigyti šią knygą, aplankyti tėvus ir kiek biški padirbti, nes nespėju visko atlikti darbo metu. Nuobodoka, bet suaugėliška ir nieko čia nepadarysi.

Bestseleriai

Šį savaitgalį ėjau į kiną ir žiūrėjau filmą, kurio šiaip nesirinkčiau, jei man būtų leista parinkti repertuarą šeštadieniui. Bet gi kartais nereikia vaidinti išskirtinio skonio kinomanės ar šiaip pseudo snobės ir patraukti paskui draugės pasirinkimą peržiūrai. Tatai buvo juosta "Mergina su drakono tatuiruote" (JAV versija). Buvau gi girdėjusi apie šią švedų žurnalisto romanų trilogiją , t.y. knygas, dėl kurių nežinia kodėl visas pasaulis eina iš proto. Kaip nesupratau niekad H.Poterio fenomeno, tai ir čia daug nesigilinau, bet smalsumas kartais visai gerai, tad nuo šiol kiek daugiau žinosiu, kas yra naujo tipo ir rafinuotas kriminalinis detektyvas, Stieg Larsson, ištęsta istorija, išsilavinę, turtingi žudikai, kraupiai prievartaujamos moterys ir šiaip baisiai niūrus pasaulis kokio tais skandinavo galvoje. Filmas, kaip filmas: jis, reikia pripažinti, sudėtas gerai, bet mano dūšiai per sunkus, tamsus. Kine apšaukiau užsieniečius, kurie drįso žvengti balsu salėj, kai rodė kraupią egzekucinę sceną.
Tuo tarpu S.Larssono gyvenimas ir profesinė veikla išties buvo įdomūs, perskaičiau apie jo karjerą grįžusi, bet gi kitą kartą geriau pradėti nuo knygos, nes čia bus mažiau baisių vizualinių efektų ar pašonėje bežvygaujančių tipų.

Vai vai

Vai vai vai tai tai. Penktadienio vakaras, kaip jau nebe pirmą kartą, bet gana per dažnai, buvo pasitiktas su kolegomis gurkšnojant visokio tipo gėrimus ir diskutuojant apie kalėdinius šventimus. Prievolę, kurią buvau primiršus - keistis dovanėlėmis - vėl teks prisiminti. Nors dovanų ir šventės tema ir verčia pamąstyti - Kelionė aplink pasaulį - visai nesinori sukti galvos dėl žmonių,  dėl kurių ir taip kasdien ji sukasi pakankamai intensyviai.
Dėkui Dievui, kad mielą žmogų išsitraukiau tai kelionės dovanai.
Gal kas man padės sugalvoti dovaną "kelionė aplink pasaulį"?

Šios dienos idėjos:
Ž.Vernas "Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų"  - nu jau tikrai nuspėjama...

Dar gali būti  National Geographic prenumerata...keliauji po visur ant sofkutės.. solidus, įdomus žurnalas.

Dar gali būti mano kelionių foto albumėlis (tik tos nuotraukos, kur manęs nėra, žinoma). Bet ne menkas atstumas susidarytų...

Visai tinkama 11 01 proga ir naktiniam perėjimui per kapines

Atminties archyvui atgaminti. Įspūdingas filmas

Paprastas ruduo ir gražus, kol nespėji apsisloguoti

Apsirūpink gėrybėmis

Miške jau reikia šaliko!

Rudens ženklas-sotesnio maisto noras ir būtinai pieniškų dešrelių...

arba naujų šūdniekėlių troškulys...

Manija

Nauja manija. Ir net nėra laiko ją ryti pakankamai. Bet gero - po truputį.Tebūnie atsargai, kai rudenį prasidės visokios kvailų serialų aistros.

Namai

Absurdiška,normalu ir tikra ne kosmopolitui - grįžčiau namo už 100 km. tuoj pat dėl mamos kotletų ir atviro, jaukaus pokalbio.

investicija

Štai, kur išleidau kone 150 lt. per 5 minutes - šio leidinio metinei prenumeratai.
Pasiteisinimai:
- baisiai įdomus ir netradiciškas
- galėsiu skaityt prancūzų kalba ir jos nepamiršt
- emocinis, estetinis pasitenkinimas
- žingeidumo patenkinimas
- svajoninis pavyzdys, įkvėpimas
- kol dar galiu, mąstau ir investuoju neracionaliai
- metų svajonė 'Kai bus mėnesinės pajamos".

Ne juokas

- Turbūt juokauji,- pasakytų Jurga po ilgos pauzės gerai pagalvojusi ir pasižiūrėjusi į save veidrodyje.

Turbūt išties juokauju, bet vėl norėčiau kokią savaitę būti bedarbe ir lekioti, kur panorėjusi arba skaityti Čechovo apsakymus ne šiaip knapsant prieš miegą, bet kokiu tik norisi dienos metu. Štai perskaičiau vieną apie nelaimingą, rutinoje užkliuvusią ir vyro vaistininko šešėlyje gyvenančią damą Vaistininkienę, kuriai savo nuobodulio atsikratyti nepavyko.
Šešėliu man kol kas negresia, bet rutinos ir nuobodulio bijau, kaip visi.
Eisiu užsiimti kokiu prasmingu veiksmo darbu.

Apie šventes

Gali būti, kad šiemet norėčiau tokio gimtadienio,

tačiau vargiai nusipelniau.
Čia labiau p.Ignui, kurio 30-asis jubiliejus nebuvo tinkamai atšvęstas praeitą spalį.Derėtų atsigriebti šį rudenį?
Tik tarp užstalės svečių būtų ir vyriškos giminės atstovų, bet tortukai ir pyragaičiai tikrai liktų. Juk vis dėlto, Mikės gimtadienis!

Svarbus sąrašas

Tie, kurie važiuojate į festivalius vasarą ar šiaip trankotės po renginius, kurių dalis vyksta gamtoje, aišku susimąstote apie daiktų sąrašą, kurį būtina padaryti prieš išvyką, norint nelikti bėdoje ar didžiame pasimetime? Prašome papildyti man, jei ką pamiršau...

skriblius nuo karštos saulės
sportbačiai, bet ir šlepkutės
guminiai batai, nebūtinai jau ten visokie mandri spalvoti (nepamiršk kojinės vidun)
šiltas megztinis
drėgnos servetėlės idant su higiena būtų viskas correct
knyga/žurnalas
lūpdažis, kai jau visai jausiesi purvina ir negraži
patogūs skarmalėliai, bet jau kad nebūtų tas pats kiekvieną dieną
koks malonus akiai asmeninis šūdniekis
draugas/-ai parankėje
apžvalginis muzikos leidinys, kad nesijaustum nieko neraukiantis main list'e
vienas kitas bajeris, kad būtų apie ką šnekėt sutikus pažįstamų.

Geros kloties...

Apleistas blog'as

Is tiesu neramu, kad sita savo internetine uzrasu knygele reciau pildau, taciau suprantu, kodel kai kurie blog'ai viena diena nustoja funkcionuoti:
a. tie zmones is blog'u pradeda kur nors rimtai dirbti, negana to, darbas susijes su nuolatiniu rasymu
b. netenka ikvepimo del suvienodejusios kasdienybes
c. jiems tenka netiketai perinstaliuoti kompo programas ir jie netenka gimtosios kalbos rasmenu klaveturoje, del to labai pasimeta
d. apjunka neramios dienos, nes pilnatis ar siaip nervai
e. apima visuotinis pasimetimas, nusivylimas ir liudesys nerimastingas del begancio internete laiko.
f. visa kita...

Siuo atveju man galima pritaikyti visus variantus ir tai padeti daro katastrofiska.

Supratimas

Paaiškėjo, kad savo šalies geriau nepalikti svarbiomis progomis.Anokia, žinoma, čia šalies šventė Velykos - pasirodo, lietuviai nešvenčia Velykų, kaip religinės šventės, tik kaip pavasario...kažin, kodėl tuos kiaušinius tada jau taip valgo..visai ne pavasariškas maistas.
Taigi, pirmą kartą gyvenime išvykus ne pas gimines per svarbią šventę, buvo kažkiek keista. Aišku, galvojau apie naminį mamos kumpį ir daužomus margučius, kurie tokie dailūs, tėtės marginti. Antai, teko misti itališkais makaronais, ledais. Nesiskundžiu, buvo labai skanu, tačiau saulės pritrūko ir namų ilgesio būta mažučio.
O štai, jau Zuokas iškart tvarką daro, net gražu žiūrėt, valo, tvarko, dirbti visus rimtai verčia, tiesiog įkvepia kasdieniams darbams.Ir viršvalandžiams.

Viena, kas neįkvepia - lietuviškos kainos parduotuvėje.Pabrangus pamėgtiems suomiškams traškučiams, ima neviltis. Kuro kaina, matyt, visiems daro įtaką.Teks grįžti prie bulvių ar košių, ir tuomet tikėtis sekančio trumpo nuskaidrėjimo - pabėgimo nuo realybės.

Velykos

Velykas, panašu, kad sutiksiu, kaip ir dera tikriems katalikams, Romoje. Baisu dėl spūsčių Vatikane ir metro, kažin kiek gi tų piligrimų ten suvažiuoja ir ar bus, kur mums galvą padėti?
Nors ir bus šventės, tikiuosi spėti apsirūpinti gerais itališkais apatiniais, nes antai Lietuvoje su jais problema - arba brangu, arba baisios spalvos ir modeliai.

Dar gi norėčiau pajusti karštesnę saulę ir su daugiau vitaminų grįžus ramiau laukti lietuviškos vasaros, braškių, kitų kelionių.

Nepamirškime už viską padėkoti, turbūt, Dievui.
Aleliuja.

Mimosa

Galvoju, kad rytoj bus sekmadienis ir aš jau šimtą dienų planuoju tinkamai pasitikti sekmadienio rytą - pagaminti skanius valgius, jungtinius pusryčius-pietus/brunch ir pasidaryti Mimosą. Šisai gėrimas yra būtinas brunch'o elementas, į kurį įeina ir truputis alkoholio-šampano.
Niujorke pamačiau, kas tai per gėris: šviežios apelsinų ir persikų sultys maišomos su šampanu, valgomi patys nuostabiausi pasaulyje čirviniai blynai su braškėmis ir grietinėle. Beveik karališki pusryčiai, o lengvai apdujusi galva sekmadienį nieko tokio.Ypač tiems, kurie sunkiai dirba...:)

Mintys ketvirtadienį prieš miegą

Pradėjau labai norėti naminio gyvūno, greičiausiai šuniuko, kaip Mažylis.
Kai kurie žmonės sako, kad čia požymis, jog nori vaikų. Tačiau aš taip nepasakyčiau.

Atradau, jog ką tik pradėjus dirbti, mane visai veža mano darbas, ofisas ir paprastai normali pietų pertrauka. Labai svarbu dirbti gražioje aplinkoje su gražiu vaizdu į miestą.Gal kada pasidarysiu nuotraukų...

Aplink žmonės keistai užtikrintai pasitiki savo jėgomis ir smegenimis. Man tai atrodo kartais kaip neišpasakytas kompleksas.

Gavau strategiškai įdomų ir atsakingą projektą, bet bijau, kad ir as kompleksų čia neišvengsiu ir susimausiu. Beto, reikia aukoti daug laisvalaikio šiam darbui, o kas belieka, kai ką tik šimtinę kitą išleidai ploščiui pirkti. Tenka dirbti papildomai, kad atsipirktų nereikalingos išlaidos. Taip niekad nesusitaupysiu nei Japonijai, nei vaikams, nei batams iš Dolitos.

Miegot!