Pasirodo, nūdienomis leidžiamų pasakų knygų dar yra su tokiomis iliustracijomis! Kiek žiauru, bet labai gražu. Beveik kaip kokios sakmės iš knygos "Sužeistas vėjas" ir Gojos grafikos masterpysas.
Rodomi pranešimai su žymėmis Atradimai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Atradimai. Rodyti visus pranešimus
2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis
2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis
2012 m. kovo 21 d., trečiadienis
Paieškose - duonos receptas
Pastebėjau, kad man visai sekasi atrasti visokius virtuvės atradimus ir savo patarimais užkrėsti žmones šio bei to paskanauti ar kažkur apsilankyti. Žinia, dabar jau yra užtektinai "patarėjų" internete, kurie viską žino, viską iš eilės valgo, bando, vertina ir turi savo nuomonę. Bet svarbiausia, atvirus ir nuoširdus žavėjimasis, pojūtis- tavo paties įsitikinimas, kad kažkas gali nustebinti. O kai mane nustebina, tai aš būnu gatava tuo įtikinti visą aplinkinį pasaulį. Nes moku nuoširdžiai ir naiviai tuo džiaugtis, žavėtis.
Šios dienos mano atradimas - duonelė prie sriubos vienoje iš Vilniaus kavinių. Taip, ne koks nors mokslinis, stebinantis faktas, citata gudraus žmogaus ar nuveiktas žygdarbis. Atradimas - duona. Man rodos tokios nesu valgiusi niekada ir niekur. O kas keisčiausia, daugiau ten niekas burnoje nepatiko, išskyrus Ją.
Briusly, mėgstamas Vilniaus dabitų ir hipsterių kabokėlis, niekada manęs nežavėjo. Dienos pietūs čia-visai man neįspūdingi, kaip bandė įrodyti pažįstami. Maistas iš meniu-kiek brangokas. Bet šiandien prie sriubos valgyta bandelė-kažkas iš virtuvinio rojaus pasaulio. Gaila, kad nežinojau to iš pradžių, būčiau užsisakiusi dvi sriubas, kad tik tos bandelės gauti dar. Su niekuo nepalyginama, švelnaus skonio ir minkštumo, nei tai saldi, nei duoniška, lengva, mielinė, šviesi šviesi, daili. Dabar mano didysis klausimas- kaip sužinoti jos receptą ir pasigaminti namų sąlygomis? Ar šiai virtuvei vadovaujantis virtuvės mitų griovėjas išduotų paslaptį? Ar galima eiti ir tiesiai paklausti? O gal galima desėtką tiesiog nusipirkti?
Sekantį kartą užsukiu dar. Ir tik dėl jos.Ir nieko čia frykiško, manau.
Panašiai jau man nutiko ir su bulvytėmis Marso kaboke Trakų g. Tokių dar man rodos nesu valgiusi. Dieviško skonio ir vertos cholesterolinio grieko. Patiekamos su skaniais padažais, naminiais ar kokiais..Dėl jų užsisėdėjau ir praleidau baleto pamoką. Po to visiems iš eilės gyriau, pasakojau, kad net seilės rinkosi.
Dabar beliko nusivesti dar porą žmonių ir pasižiūrėti, ar čia tik man vienai tokie stebuklingi atradimai tenka.
Jei taip, galėsiu netrukus pradėti rinkti pinigus už šių vietų reklamą.
Šios dienos mano atradimas - duonelė prie sriubos vienoje iš Vilniaus kavinių. Taip, ne koks nors mokslinis, stebinantis faktas, citata gudraus žmogaus ar nuveiktas žygdarbis. Atradimas - duona. Man rodos tokios nesu valgiusi niekada ir niekur. O kas keisčiausia, daugiau ten niekas burnoje nepatiko, išskyrus Ją.
Briusly, mėgstamas Vilniaus dabitų ir hipsterių kabokėlis, niekada manęs nežavėjo. Dienos pietūs čia-visai man neįspūdingi, kaip bandė įrodyti pažįstami. Maistas iš meniu-kiek brangokas. Bet šiandien prie sriubos valgyta bandelė-kažkas iš virtuvinio rojaus pasaulio. Gaila, kad nežinojau to iš pradžių, būčiau užsisakiusi dvi sriubas, kad tik tos bandelės gauti dar. Su niekuo nepalyginama, švelnaus skonio ir minkštumo, nei tai saldi, nei duoniška, lengva, mielinė, šviesi šviesi, daili. Dabar mano didysis klausimas- kaip sužinoti jos receptą ir pasigaminti namų sąlygomis? Ar šiai virtuvei vadovaujantis virtuvės mitų griovėjas išduotų paslaptį? Ar galima eiti ir tiesiai paklausti? O gal galima desėtką tiesiog nusipirkti?
Sekantį kartą užsukiu dar. Ir tik dėl jos.Ir nieko čia frykiško, manau.
Panašiai jau man nutiko ir su bulvytėmis Marso kaboke Trakų g. Tokių dar man rodos nesu valgiusi. Dieviško skonio ir vertos cholesterolinio grieko. Patiekamos su skaniais padažais, naminiais ar kokiais..Dėl jų užsisėdėjau ir praleidau baleto pamoką. Po to visiems iš eilės gyriau, pasakojau, kad net seilės rinkosi.
Dabar beliko nusivesti dar porą žmonių ir pasižiūrėti, ar čia tik man vienai tokie stebuklingi atradimai tenka.
Jei taip, galėsiu netrukus pradėti rinkti pinigus už šių vietų reklamą.
2012 m. kovo 7 d., trečiadienis
Apie maistinį gėrį
Naujas atradimas skaitiniams ir bandiniams su gražiu pasakos pavadinimu.
Net įkvėpė keisti šeštadieninių pusryšių meniu namie.
Net įkvėpė keisti šeštadieninių pusryšių meniu namie.
2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis
2011 m. gruodžio 2 d., penktadienis
Keisti norai
Šiandien perskaičiau neįtikėtinai įdomią istoriją, kaip atsirado vieno gamintojo moteriški skaistalai:
"Kartą į mano saloną užsuko vyriškis – labai ekstravagantiškas, pasipuošęs pelerina, akivaizdžiai nestokojantis pinigų. „Noriu, jog sukurtumėte skaistalus, atkartojančius mano meilužės rausvumą po sekso“ – pareikalavo jis. „Betgi kaip aš jį atkartosiu – norėsite jog palaukčiau?“ – nusistebėjau. „Ne, aš jus supažindinsiu“ – ir iš tiesų, vėliau jis pristatė savo mylimąją, kurią išvydusi buvau priblokšta.
Tokio veido – itin balto, itin tamsiais antakiais, įrėminto juodų plaukų, be jokios kosmetikos, su vienintele puošmena – natūraliu skruostų rausvumu, man nebuvo tekę matyti. Ji atrodė tarsi atkeliavusi iš XVIII amžiaus!"
"Kartą į mano saloną užsuko vyriškis – labai ekstravagantiškas, pasipuošęs pelerina, akivaizdžiai nestokojantis pinigų. „Noriu, jog sukurtumėte skaistalus, atkartojančius mano meilužės rausvumą po sekso“ – pareikalavo jis. „Betgi kaip aš jį atkartosiu – norėsite jog palaukčiau?“ – nusistebėjau. „Ne, aš jus supažindinsiu“ – ir iš tiesų, vėliau jis pristatė savo mylimąją, kurią išvydusi buvau priblokšta.
Tokio veido – itin balto, itin tamsiais antakiais, įrėminto juodų plaukų, be jokios kosmetikos, su vienintele puošmena – natūraliu skruostų rausvumu, man nebuvo tekę matyti. Ji atrodė tarsi atkeliavusi iš XVIII amžiaus!"
2011 m. spalio 3 d., pirmadienis
Pirmadienio skaitalas
Dienos atradimas, dėl kurio matyt sekės mažai nuveikti darbe. Sunkūs pirmadieniai, kai užsižiopsai per ilgai į internetines rašliavas. Na o bet tačiau net tas banasusis Paryžiaus vardas nenubaido. Ko čia pykt ir stebėtis, jei vis tie patys dalykai įkvepia žmones. Tie patys miestai, knygos, muzikos ir filmai.
2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis
2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis
2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis
Atradimas svetima kalba
Nelabai mėgstu skaityti užsienio kalbomis, bet kai jau tenka, nieko nepadarysi. Pas mus tokių knygų gi neverčia, kam įdomūs stereotipai apie mums taip gerai pažįstamus visokio plauko europiečius...
2011 m. rugpjūčio 16 d., antradienis
Manija
Nauja manija. Ir net nėra laiko ją ryti pakankamai. Bet gero - po truputį.Tebūnie atsargai, kai rudenį prasidės visokios kvailų serialų aistros.
2011 m. liepos 19 d., antradienis
Namai
Absurdiška,normalu ir tikra ne kosmopolitui - grįžčiau namo už 100 km. tuoj pat dėl mamos kotletų ir atviro, jaukaus pokalbio.
graudenimasis
Beveik metai.Rugpjūčio 29 d. bus tiek išties.
Ir kaip gali atrodyti šiek tiek sentimentaliai keista, tačiau vien pažvelgus į tos dienos nuotraukas, byra lengvos ašaros dėl nenusakomo tos dienos saldumo ir jaukumo, kurį turbūt sunku pakartoti. Ir tokias emocijas kelia tik vaizdai popieriuje, ne el.erdvėje, o tiems, kurie mąsto ar skeptiškai purškia sau į delną kikendami, sakau - verta tikėti tuo, kuo tiki. Ir tatai yra ne mergiški pamastymai, o veikiau vyriški, įkvėpę šios dienos įrašą. Arba kitaip - kai Ignas pervertė anuomet įvykusios šventės nuotraukas delne...
Norėčiau pakartoti tą dieną, tačiau ar nuostabiausi dalykai gyvenime kartojami?
Ir kaip gali atrodyti šiek tiek sentimentaliai keista, tačiau vien pažvelgus į tos dienos nuotraukas, byra lengvos ašaros dėl nenusakomo tos dienos saldumo ir jaukumo, kurį turbūt sunku pakartoti. Ir tokias emocijas kelia tik vaizdai popieriuje, ne el.erdvėje, o tiems, kurie mąsto ar skeptiškai purškia sau į delną kikendami, sakau - verta tikėti tuo, kuo tiki. Ir tatai yra ne mergiški pamastymai, o veikiau vyriški, įkvėpę šios dienos įrašą. Arba kitaip - kai Ignas pervertė anuomet įvykusios šventės nuotraukas delne...
Norėčiau pakartoti tą dieną, tačiau ar nuostabiausi dalykai gyvenime kartojami?
2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis
Moderni komunikacija
Štai užmačiau naujoves Zuoko blog'e, kurios gal ir ne naujovės kitiems, bet aš jas ką tik atradau. Neberašo jis ten ar jo patarėjai, o postina video. Be abejonės, taip įdomiau ir paveikiau. Gal nebus taip super vežančiai kaip Pinigų kartos video reportažai, bet vistiek merui bravo už tai, kad pastebi visokias detales mieste ir reiškinius bei originaliai jas pristato.
Bet Mere, apie troleibuso duris, nesutinku.
www.zuokas.lt
Dar girdėjau iš šaltinių artimų, kad Zuokas visad lankosi muziejuose, kai keliauja po kokius užsienius. Ne veltui tos utopinės jo idėjos apie Guggenheimo centrą Vilniuje lenda. Dar gi ir visokių parodų, mažų ir didelių ir namuose neaplenkia.
Menas yra viskas, įvaizdis-taip pat.
Bet Mere, apie troleibuso duris, nesutinku.
www.zuokas.lt
Dar girdėjau iš šaltinių artimų, kad Zuokas visad lankosi muziejuose, kai keliauja po kokius užsienius. Ne veltui tos utopinės jo idėjos apie Guggenheimo centrą Vilniuje lenda. Dar gi ir visokių parodų, mažų ir didelių ir namuose neaplenkia.
Menas yra viskas, įvaizdis-taip pat.
2011 m. gegužės 20 d., penktadienis
2011 m. kovo 16 d., trečiadienis
2011 m. vasario 27 d., sekmadienis
Vakar buvau pirmoje gyvenime savo kavinėje, kurioje įėjus, reikia nusiauti batus.Sakytumei, jogų kokių čia vieta, bet viskas labai gražiai ir normaliai atrodo, jauku.
Labai skanų pyragą valgiau. Reikės grįžti ten kada.
Dar girdėjau apie restorante Vilniuje, kur vakarieniaujama aklinoje tamsoje.
Įdomu, na o bet tačiau tikrai nelabai jauku, manau. Geriau prie žvakių šviesos. Geriau matyt, ką dedi į burną.Geriau matyt žmonių akis.
Labai skanų pyragą valgiau. Reikės grįžti ten kada.
Dar girdėjau apie restorante Vilniuje, kur vakarieniaujama aklinoje tamsoje.
Įdomu, na o bet tačiau tikrai nelabai jauku, manau. Geriau prie žvakių šviesos. Geriau matyt, ką dedi į burną.Geriau matyt žmonių akis.
2011 m. vasario 13 d., sekmadienis
Likimas
Tiems, kurie sako, kad nėra likimo ar kokių tais aukštesnių jėgų kaip Dievas, sakyčiau iš naujo, pasikasę galvas, pamąstykite.
Kaip kitaip pavadinsi šios savaitės man nutikusius įvykius, kai, užuot išvykusi į Prancūziją, pradėjau dirbti darbe, kuris nukrito man beveik is dangaus, ir dar toks, kol kas atrodo, beveik tobulo pobūdžio ir su tobula kontora. Bent jau išoriškai.
Arba kaip pavadinti dalyką, kai atsibeldi į Kauną su mintimi daug nuveikti, būtinai- į Aleksoto sendaikčių turgų, bet staiga sekmadienio rytą atsibundi su 38 laipsn. karščiu.
Ir prašom, jei norite, vadinkite tai, kaip norite, bet suvaldyti ar sukurti pačiam tokias situacijas vargu ar pavyks.
Kaip kitaip pavadinsi šios savaitės man nutikusius įvykius, kai, užuot išvykusi į Prancūziją, pradėjau dirbti darbe, kuris nukrito man beveik is dangaus, ir dar toks, kol kas atrodo, beveik tobulo pobūdžio ir su tobula kontora. Bent jau išoriškai.
Arba kaip pavadinti dalyką, kai atsibeldi į Kauną su mintimi daug nuveikti, būtinai- į Aleksoto sendaikčių turgų, bet staiga sekmadienio rytą atsibundi su 38 laipsn. karščiu.
Ir prašom, jei norite, vadinkite tai, kaip norite, bet suvaldyti ar sukurti pačiam tokias situacijas vargu ar pavyks.
2011 m. vasario 6 d., sekmadienis
Politika, turtas ir moters pasirinkimas
Kai sausio pradžioje Tunise prasidėjusios masinės riaušės pasiekė kulminaciją, nuversto šalies prezidento žmona sėdo į savo asmeninį 'apsipirkimo' lėktuvą. Iš centrinio Tuniso banko ji pasiėmė, neva, keliolika milijonų 'žalių' ir pusantros tonos aukso. Tuomet ji išskrido į Paryžių.
"Lietuvos rytas"
Pinigai tai pinigai, bet kaip į privatų, paprastai nedidelį lėktuvą, sutalpinama pusantros tonos aukso?
"Lietuvos rytas"
Pinigai tai pinigai, bet kaip į privatų, paprastai nedidelį lėktuvą, sutalpinama pusantros tonos aukso?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)





