Ir kaip gali atrodyti šiek tiek sentimentaliai keista, tačiau vien pažvelgus į tos dienos nuotraukas, byra lengvos ašaros dėl nenusakomo tos dienos saldumo ir jaukumo, kurį turbūt sunku pakartoti. Ir tokias emocijas kelia tik vaizdai popieriuje, ne el.erdvėje, o tiems, kurie mąsto ar skeptiškai purškia sau į delną kikendami, sakau - verta tikėti tuo, kuo tiki. Ir tatai yra ne mergiški pamastymai, o veikiau vyriški, įkvėpę šios dienos įrašą. Arba kitaip - kai Ignas pervertė anuomet įvykusios šventės nuotraukas delne...
Norėčiau pakartoti tą dieną, tačiau ar nuostabiausi dalykai gyvenime kartojami?
Ir aš pakartočiau ;) mua
AtsakytiPanaikinti