Tiems, kurie sako, kad nėra likimo ar kokių tais aukštesnių jėgų kaip Dievas, sakyčiau iš naujo, pasikasę galvas, pamąstykite.
Kaip kitaip pavadinsi šios savaitės man nutikusius įvykius, kai, užuot išvykusi į Prancūziją, pradėjau dirbti darbe, kuris nukrito man beveik is dangaus, ir dar toks, kol kas atrodo, beveik tobulo pobūdžio ir su tobula kontora. Bent jau išoriškai.
Arba kaip pavadinti dalyką, kai atsibeldi į Kauną su mintimi daug nuveikti, būtinai- į Aleksoto sendaikčių turgų, bet staiga sekmadienio rytą atsibundi su 38 laipsn. karščiu.
Ir prašom, jei norite, vadinkite tai, kaip norite, bet suvaldyti ar sukurti pačiam tokias situacijas vargu ar pavyks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą