Man, kaip ne blogerei, o viso labo taupančiai popierių rašliavotojai, šios pastabos netinka, bet patinka. Ir ačiū Dievui.
Iš Linos S. interviu su geru blogeriu
Kokia yra blogerio dalia?
Blogerį lyginu su XIX a. pabaigos - XX a. pradžios knygnešiu. Rizikuodamas savo sveikata, iš Karaliaučiaus gali parnešti vertingos draudžiamos literatūros, bet gali prisikrauti ir pilną tinklinę „terbą“ kontrabandinių cigarečių ir stiklinės taros su nešvariu techniniu spiritu – tuomet būsi laukiamas ne tik pasienio kaimo šviesuolio, bet ir eilinio būro gryčioj. Aš vienas iš tų nedaugelio laisvo žodžio tiekėjų, kurie nepaiso realybės ir virtualybės skirties, griauna sieną tarp žmogaus ir žmogaus, spjauna oligarchui, klanui ir kitiems tautą skurdinantiems piktadariams į jų riebias povyzas. Tuo tarpu asmeninių tinklaraščių rašytojai Tautai iškiša dviejų šekelių (Izraelio valiuta) nevertus tabako gaminius ir žemos kokybės alkoholį – nurašytas filmų apžvalgas, vaikų nuotraukas ir kokčią savo plebėjiškos kasdienybės istoriją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą