Jau antra diena išeina kalba per valgymo susirinkimus apie kieme gyvenančius driežiukus. Mačiau aš juos iš tolėliau... Dabar man išties baisu atidaryti kambario terasos duris ir įleisti šviesos, nes nenoriu tokių šlykštokų svečių nekviestų savo kambary. O ką jau kalbėti apie ėjimą į akmeninį vyno rūsį po namu... Šitas prancūzų kaimo ypatumas man taip primena močiutės rūsį, kuriame irgi gyveno driežai, o šeimininkė anądien iškepė omletą, prisiekiu, tokį artimą skoniu mano močiutės, kad vajė... galvoju, gal čia išties mano namai, o prancūzė moteris reinkarnavosi į mano močiutę?
Bet į viską reikia žiūrėti labai atsargiai, nes dvasių dar man neteko sutikti, o šiuose senuose namuose jų gali būti apsčiai.
Foto:Kelly Vivanco
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą